Atsiųsime naujus kraujo tyrimų paaiškinimus
Kai žinyne atsiras naujų rodiklių ar straipsnių, parašysime trumpai, kas naujo, ir pranešime, kai startuos Proactiva platforma.
Kada šis tyrimas skiriamas
NHS nurodo, kad kai porai nepavyksta pastoti po metų reguliarių lytinių santykių be kontracepcijos, vertėtų kartu kreiptis į gydytoją. Vyrui pirmiausia atliekama spermos analizė, kuria tikrinama, ar nėra problemų su spermatozoidais, pavyzdžiui, sumažėjęs jų kiekis ar sutrikęs judrumas. Tas pats tyrimas naudojamas ir patikrinti, ar po vazektomijos sėkloje nebeliko spermatozoidų. Kokie konkretūs tyrimai atliekami esant vaisingumo sunkumams ir kaip jie derinami tarpusavyje, aprašyta puslapyje „Kokius tyrimus atlikti vyrui, kai porai nepavyksta susilaukti vaikų“. Šis straipsnis sutelktas į patį spermogramos tyrimą: kaip jam pasiruošti, ką reiškia jo rezultatai iš esmės ir kodėl vieno mėginio dažnai neužtenka.
Kaip vyksta mėginio paėmimas
Mėginys renkamas masturbuojant į sterilų indelį — laboratorijoje arba namuose, jei jį galima pristatyti per nustatytą laiką pagal laboratorijos instrukcijas. Prieš tyrimą taikomi higienos ir laikymo reikalavimai, kuriuos nurodo laboratorija: pavyzdžiui, indelis turi būti be jokių tepalų ar prezervatyvo likučių, o mėginys pristatomas šiltai ir greitai, nes kambario temperatūroje ir laikui bėgant spermatozoidų judrumas mažėja. Jei mėginys renkamas namuose, laboratorija nurodo, per kiek laiko jis turi būti pristatytas, kad rezultatas liktų patikimas.
Pasiruošimas iš anksto svarbus. Pagal MedlinePlus, norint gauti kuo tikslesnį spermatozoidų skaičių, prieš mėginio ėmimą reikia susilaikyti nuo bet kokios lytinės veiklos, per kurią išsiskiria sperma — paprastai 2–7 dienas. Trumpesnis nei 2 dienų susilaikymas gali dirbtinai sumažinti kiekį, o ilgesnis nei savaitės — pabloginti judrumą, todėl verta laikytis būtent to laikotarpio, kurį nurodo laboratorija ar tyrimą skyręs gydytojas.
Septyni rodikliai, kuriuos matuoja spermograma
MedlinePlus spermogramos rezultatus skirsto į kelis rodiklius, kurių kiekvienas atspindi skirtingą spermos savybę:
- Tūris — kiek mėginio surinkta iš viso; orientacinis intervalas — 1,5–7,6 ml.
- Spermatozoidų skaičius — bendras jų kiekis visame mėginyje; orientacinė riba — daugiau nei 39 mln.
- Koncentracija — kiek spermatozoidų tenka vienam mililitrui; orientacinis intervalas — 15–259 mln./ml.
- Judrumas — kokia dalis spermatozoidų juda efektyviai; orientacinė riba — daugiau nei 40 %.
- Morfologija — kokia dalis spermatozoidų yra taisyklingos formos; orientacinė riba — daugiau nei 4 %.
- pH — mėginio rūgštingumas; orientacinis intervalas — 7,2–8,0.
- Suskystėjimo laikas — per kiek laiko iš pradžių tirštas mėginys tampa skystas; orientacinis intervalas — 15–30 minučių.
Papildomai vertinamas ir baltųjų kraujo kūnelių kiekis mėginyje — orientacinė riba yra mažiau nei 1 mln./ml, nes padidėjęs kiekis gali rodyti uždegimą lytinių takų srityje.
Kiekvienas iš šių rodiklių apibūdina skirtingą spermos savybę, todėl juos verta skaityti kartu, o ne atskirai. Pavyzdžiui, didelis spermatozoidų skaičius neatsveria prasto judrumo — jei dauguma jų nejuda efektyviai, tikimybė pasiekti kiaušinėlį lieka maža. Lygiai taip pat normalus tūris ir pH dar nereiškia, kad su koncentracija ar morfologija viskas gerai: kiekvienas rodiklis matuojamas ir vertinamas atskirai, o bendrą vaizdą sudaro visų septynių derinys.
Svarbu suprasti, kad tai orientaciniai intervalai iš MedlinePlus paaiškinimo, o konkrečios laboratorijos savo atsakymo lape gali nurodyti šiek tiek kitokias ribas — jos priklauso nuo naudojamo metodo ir įrangos. Kaip skaityti bet kurio tyrimo atsakymo lapą ir kodėl referenciniai intervalai skiriasi tarp laboratorijų, aprašyta straipsnyje „Kaip skaityti kraujo tyrimų atsakymą“.
Kodėl vieno mėginio dažnai neužtenka
Spermatozoidų skaičius ir spermos kokybė gali svyruoti diena iš dienos — dėl karščiavimo, streso, susilaikymo trukmės ar kitų laikinų veiksnių. Todėl MedlinePlus nurodo, kad per savaitę ar dvi gali reikėti pateikti du ar daugiau mėginių, kol susidaro patikimesnis vaizdas. Vienas nukrypęs rezultatas savaime nereiškia nuolatinės problemos — jis dažniausiai yra pagrindas pakartoti tyrimą, o ne galutinė išvada.
Kas vyksta, jei spermogramos rezultatai nukrypę
Nukrypęs spermogramos rezultatas nurodo, kuri spermos savybė (kiekis, judrumas ar forma) yra už įprastų ribų, tačiau pats savaime nepaaiškina priežasties. Toliau gydytojas paprastai vertina bendrą sveikatos istoriją, gyvenimo būdą ir, jei reikia, skiria papildomus tyrimus — tarp jų hormonų kraujo tyrimus, kurie parodo, ar spermatozoidų gamybą reguliuojanti sistema (sėklidės, hipofizė) veikia tinkamai. Dažniausiai šiuo atveju tikrinamas testosteronas, rodantis, ar sėklidės pakankamai gamina lytinį hormoną, ir FSH — hipofizės gaminamas hormonas, kuris valdo spermatozoidų gamybą sėklidėse. Kaip šie hormonų rodikliai vertinami kartu su LH ir prolaktinu bei ką reiškia jų padidėjimas ar sumažėjimas, išsamiai aprašyta puslapyje „Kokius tyrimus atlikti vyrui, kai porai nepavyksta susilaukti vaikų“.
NHS priduria, kad vaisingumo sunkumų tyrimas paprastai apima abu partnerius lygiagrečiai — moterims dažniausiai tikrinama, ar vyksta ovuliacija, o esant nereguliarioms mėnesinėms skiriami hormonų tyrimai, rodantys kiaušidžių funkciją. Taigi spermograma yra tik vienas iš žingsnių bendrame vaisingumo įvertinime, o ne izoliuotas tyrimas.
Ko spermograma neparodo
Spermograma neįvertina, ar konkretus spermatozoidas apvaisins kiaušinėlį, ir nepasako, ar pora galės susilaukti vaikų — ji tik apibūdina mėginio savybes tyrimo metu. Taip pat ji neatskleidžia priežasties, kodėl rodikliai nukrypę: ta pati sumažėjusi koncentracija gali būti susijusi su laikinu veiksniu (karščiavimu prieš kelias savaites, per trumpu susilaikymu) arba su ilgalaikiu sutrikimu. Būtent todėl, esant nukrypimams, tyrimas kartojamas, o tolesnius žingsnius — kokius papildomus tyrimus atlikti ir kaip juos interpretuoti — visada aptaria gydytojas.
Kada kreiptis į gydytoją
Į šeimos gydytoją ar urologą verta kreiptis, kai porai nepavyksta pastoti po metų reguliarių bandymų be kontracepcijos, taip pat kai yra papildomų požymių — sėklidžių skausmas, patinimas, apčiuopiamas darinys, buvusi sėklidžių trauma ar operacija. Šie ir kiti požymiai, dėl kurių verta nelaukti planinio vizito, išvardyti tame pačiame puslapyje apie vyro vaisingumo tyrimus.